Oleh: Aldo Jlm

Reuniaun Conselho Coordenação Territoroial (CCT) ne’e hahú kedas husi primeiru governu konstitusional, Presidente Autoridade Munisipal sira, Administrador Munisipal sira, Diretores Nacionais no Municipais sira hodi diskuti no atualiza informasaun sira kona ba progresu desenvolvimentu, desafius no vantajen saida deit mak hetan durante sira nia mandatu.

Reuniaun Conselho Coordenação Territoroial (CCT) ne’e realiza iha municipio Lautém durante loron rua (22 – 23 setembro 2022) iha salaun Administrasaun Minisipiu Lautém. Partisipante sira nebe tuir reuniaun ne’e mak Presidente Autoridade Municipio (PAM) Dili, Baucau, Ermera no Bobonaro, Administrador Municipio (AM) Aileu, Ainaro, Ataúro, Covalima, Lautém, Liquiça, Manatuto, Manufahi no Viqueque. Diretores nacionais (DG-Descentralizasaun Administrativa, DG-Administrasaun Finansa, DG-Desenvolvimentu Rural, DG-ANTL e Diretora Nacional, DG-STAE, Inpector Geral Administração Estatal (IGAE), Secretária Executiva e DNs da ST-PNDS, Diretores Nacionais (PDIM, DNFP, DNPA,DNAL, DNRH, DNMFAL, SAIM, DNAAS, DNFM, DNOU, UAT, UAD, UPCICE, UI, Chefe de Gabinetes) no PARTISIPA.

Reuniaun CCT ou KKT ne’e halibur hamutuk PAM (Dili, Baucau, Ermera no Bobonaro),AM (Aileu,Ainaro, Atauro, Covalima, Lautém, Liquiça, Manatuto, Manufahi no Viqueque), hodi diskuti kona ba assuntos importantes sira kona ba desenvolvimentu nebe agora la’o dadaun hela iha territorio laran tomak, mak hanesan: Saúde, Edukasaun, Agrikultura, PNDS(Programa Nasional Desenolvimento Suco), PMOPA(Programa Mão de Obra Posto Administrativo), PMOHA(Program Movimento Hafoun Aldeia), no ID Único.

Hahú husi abertura, simu bainaka sira fo boas-vindas ba Sua Excelência Ministro no Vice Ministro Administrasaun Estatal (Miguel Pereira de Carvalho & Lino de Jesus Toresão), hamutuk ho nia komitiva PAM no AM sanulu resin 12, esklui RAEOA, simu ho kultura lianain, tebedai husi suco Raça, no tara tais iha Salaun Administrasaun Munisipiu Lautém nia oin. Hafoin Ministro MAE oficialmente loke hodi lee ata reuniaun CCT/KKT anterior iha Suai no hato’o nia palestra katak, governu agora dadaun halo deskonsentrasaun administrativu hodi fo kompentensia ba kada munispiu sira atu hala’o serbisu sira nebe tutela husi nasional. Iha governu dawalu ne’e foin mak hala’o CCT/KKT dala lima iha Munisipiu sira. 

Kompetensia servisu sira nebe nasional fo ba munisipiu atu hala’o servisu governu sentral nian, mak hanesan Servisu Munisipal Administrasaun nian (Rekursu Umanu, Finansa, Patromonio & Lojistiku, Asaun Sosial, Jestaun Merkadu & Turismu, PDIM, Planeamentu, Aprovisionamentu, Obras Publika, Agrikultura, SAS, Saúde no Edukasaun). Servisu hirak ne’e, kompetensia balun fo tomak balun sei fahe ba rua sorin nasional mak hala’o no sorin munisipiu mak hala’o, hanesan finansa, edukasaun sira ne’e kompetensia balun sei hala’o husi nasional. Por exemplo edukasaun nian, merenda escolar governu sentral mak sei jere hodi finansia, hodi fo 22 milhões nebe uluk husi 25 centavos sa’e ba 49 centavos hodi fo merenda ba Ensino Básico hotu-hotu iha Timor laran tomak, husi eskola públika no privadu sira.

Lei Finansa munisipiu nian aprova ona iha Parlamento Nasional nebe mai husi tasa, OGE sira. Tan ne’e husu ba Administrador Munisipiu sira atu esforsu-an hodi kompleta estrutura para bele sai Kamara Munisipal bazeia ba proposta Ministro MAE, no tenki prenxe kriteriu, hatudu dezafius barak iha oin, no tenki aselera lalais. Tamba iha Munisipiu Administrador sira mak representante governu nasional iha ne’e, tan ne’e administrador sira tutela ba legalidade husi ministro MAE nian.

Iha loron dahuluk diskuti barak liu kona ba saúde no edukasaun nebe apresenta husi AM Liquiça, PAM Dili (Programa Saúde), Diretor DNFM, PARTISIPA, AM Manatuto (Programa Edukasaun – Merenda Eskolar), DGDA/SAIM (Apresenta Diploma Ministerial Conjunto no.40/2017), PAM Bobonaro (Ejekusaun ba Diploma Ministerial Conjunto no.40/2017), DGDA/SAIM (Apresenta do Contrato Administrativa (CIA) para: gestão dos estabelecimento do Ensino, gestão do programa de merenda escolares, execusão do programa dos subsidios as escolas, gestão do programa Analfabetização), PAM Baucau no AM Aileu (Programa de Educação e Formação), ikus mai ba vizita fábrika coconut oil iha Suco Souro.

Iha loron daruak nian, apresentasaun husi PARTISIPA & DGDR no AM Manufahi (Apresentasaun prosedimentus sira nebe Administrasaun no Autoridade Munisipais sira iha kazu dezastre naturais no kalamidade públikas, programa Asaun Sosial, Desastre Naturais e Protesaun Sivil), AM Lautém, AM Covalima (Progresso Implementação PMOPA ho desafius sira), PDIM (Relatorio Nacional no Plano ba 2023), DGDR (Relatorio Nacional plano para 2023), AM Viqueque, AM Ataúro (Implementasaun PNDS), Sekretáriu Tekniku-PNDS (Relatorio Nacional e plano para 2023), PAM Ermera no AM Ainaro (Programa Agrikultura ho nia dazafius sira), DGDA (ID Único), pois ensera husi AM Lautém Sr.Domingos Sávio no Ministro MAE (Miguel Pereira de Carvalho). 

Iha enseramentu AML hato’o nia sentimentu durante hala’o CCT/KKT iha Munisipiu Lautém katak, uluk Lautém konsidera nu’udar Seleiru da nasaun hodi kontribui kilat no hahan ba Falintil sira hodi luta ba ukun-an nian, maibe to’o agora governu abandona hela hodi la halo desenvolvimentu iha muisipiu Lautém, liu-liu iha parte estrada nian, ikus mai nia hato’o agradese wain no husu deskulpa ba partisipantes sira, no fo presente uma adat rua ba Ministro no Vice Ministro MAE. 

Nune’e mos Ministro MAE iha nia intervensaun hodi taka CCT/KKT ida ne’e katak, durante loron rua ne’e hotu-hotu pro-ativu hodi hato’o ideias, kritikas no sujestaun sira, kompara ho CCT/KKT anterior. Parese Lospalos raiulun nia furak no matak mak dada ita hodi hasai ideias sira ne’e iha diskusaun ba assuntos sira ne’ebe iha relevante ba povu nia moris diak. Ikus nia mos hato’o agradese wain ba uma na’in Lautém liu-liu ba funsionariu sira hotu nebe ho nia preparasaun masimu, no husu deskulpa mos karik durante loron rua ne’e iha sala ruma karik husu deskulpa. No ikus mai deside katak CCT/KKT tuir mai sei halao iha Munisipiu Ainaro iha fulan Dezembru tinan ida ne’e. Hafoin remata kontinua ba vizita PMOHA iha aldeia Tchaivathca, hafoin fila mai AML han kalan no hamamar kanotak, mak foin fahe malu ba ida-idak nia munisipiu. 

Iha apresentasaun Administrasaun Munisipiu Lautém nian mos hatudu filmajen badak kona ba Lautém nia pansajen furak hanesan ilha de Jaco, Ilikere-kere, Lagoa Iralalaru no Umunira, istoria, jeografia no demografia Munisipiu Lautém nian ba partisipantes sira hotu. Sira hotu kontente no basa liman, tambe iha apresentajen filmajen nian, hato’o bemvindo ba partisipantes sira ho lian ha’at nebe ejisti iha Lautém hanesan, Fataluku, Makalero, Makasa’e no Sa’ani. Espera katak tempu ruma sira bele mai vizita ita nia fatin turismu sira nebe ejisti iha Munisipiu Lautém.

Ne’e mak resumo badak husi eventu CCT/KKT nebe hala’o durante loron rua (22-23 setembro 2022) iha Munisipiu Lautém ho susesu.

By Aldo Jlm’22

Edisi 250922

(Visited 43 times, 1 visits today)
Foto profile

By Aldo Jlm

Elemen KPKers-Timor Leste, Penulis & Kontributor Bengkel Narasi sejak 2021 hingga kini telah menyumbangkan lebih dari 100 tulisan ke BN, berupa cerpen, puisi, opini, dan berita dari negeri Buaya ke negeri Pancasila, dengan motonya 3S-Santai, Serius dan Sukses. Selalu tersenyum pada siapa saja baik kawan maupun lawan. Ingin belajar menulis dari para seniornya yang telah makan garam di dunia literasi.

Tinggalkan Balasan

Alamat email Anda tidak akan dipublikasikan. Ruas yang wajib ditandai *

Situs ini menggunakan Akismet untuk mengurangi spam. Pelajari bagaimana data komentar Anda diproses.

%d blogger menyukai ini: